Tiekėjas ES
Lenkija, 2026 m. birželis: į ES šalis patiekta 13 kt žalios naftos (mažiau nei 0,1 % ES žalios naftos importo), visa į šią šalį: Čekija.
Lenkija, 2026 m. birželis: į ES šalis patiekta 151 kt naftos produktų (0,8 % ES importo iš septynių mūsų stebimų naftos produktų grupių), daugiausia į šias šalis: Nyderlandai, Švedija ir Suomija.
Daugiau apie šalį: Lenkija
Žalia nafta į ES šalis
ApskaičiuotaTūkstančiai tonų per mėnesį pagal ES šalį, kuri nurodė importą.
- Čekija
- Vokietija
- Nepateikė nė viena ES šalis
| ES šalis | Kiekis | Dalis šalies žalios naftos importe |
|---|---|---|
| Čekija | 13 kt | 2,1 % |
Šaltinis ir metodas
- Šaltinis
- Eurostat (European Commission) — Imports of oil and petroleum products by partner country - monthly data
- Laikotarpis
- Mėnesiniai duomenys; laikotarpis: 2023 m. rugpjūtis – 2026 m. birželis; paskutinis mėnuo, už kurį duomenis pateikė visos ES valstybės narės: 2026 m. birželis
- Metodas
- Kaip gaunamas šis skaičius (anglų kalba)
- Atsisiųsti
- Atsisiųsti CSV
- Duomenų rinkinio kodas
- nrg_ti_oilmLicencija: Commission Decision 2011/833/EU - reuse authorised with attribution
- Atnaujinta
- 2026 m. rugsėjo 26 d.
- Patikimumas
- Oficialus: duomenis pateikė statistikos institucija.
Pagrindas: energetikos statistika. Visi kiekiai pateikti pagal energetikos statistiką – taip, kaip kiekviena ES valstybė narė nurodo savo importą Eurostatui (duomenų rinkinys nrg_ti_oilm): žalia nafta – pagal šalį, kurioje ji išgauta, naftos produktai – pagal šalį, iš kurios jie paskutinį kartą išsiųsti; tai gali būti prekybos centras, o ne šalis, kurioje jie perdirbti. „ES importas“ – tai suma to, ką valstybės narės nurodė importavusios iš visur, įskaitant viena iš kitos, ir dalis, kurios jos nepriskyrė jokiai šaliai.
Mėnuo (2026 m. liepa) dar nenaudojamas: žalios naftos importo duomenis už jį pateikė tik dalis valstybių narių (7 iš 27).
- Kiekiai – tai ES valstybių narių pateiktas importas (Eurostato nrg_ti_oilm, pagal energetikos statistiką): žalia nafta – pagal šalį, kurioje ji išgauta, naftos produktai – pagal šalį, iš kurios jie paskutinį kartą išsiųsti; tai gali būti prekybos centras, o ne šalis, kurioje jie perdirbti. Tai nėra pačios šalies partnerės eksporto statistika, o valstybė narė, kuri šalies partnerės nenurodė, nepateikė nulio.
- „ES importas“ – tai valstybių narių pateikto importo suma (valstybių narių skaičius: 27), įskaitant importą viena iš kitos; tai nėra ES išorės prekyba.
Naftos produktai į ES šalis
ApskaičiuotaDidžiausios grupės: mazutas (90 kt), pirminis benzinas (39 kt) ir reaktyviniai degalai (11 kt).
Tūkstančiai tonų per mėnesį pagal produktą.
- Mazutas
- Pirminis benzinas
- Reaktyviniai degalai
- SND
- Kelių transporto dyzelinas
- Krosnių kuras ir kitas gazolis
- Kiti produktai
| Produktas | Kiekis į ES | Dalis ES šio produkto importe |
|---|---|---|
| Mazutas | 90 kt | 2,6 % |
| Pirminis benzinas | 39 kt | 1,8 % |
| Reaktyviniai degalai | 11 kt | 0,4 % |
| SND | 4,2 kt | 0,3 % |
| Benzinas | 4,0 kt | 0,2 % |
| Kelių transporto dyzelinas | 2,2 kt | <0,1 % |
| Krosnių kuras ir kitas gazolis | nepateikta | nepateikta |
Šaltinis ir metodas
- Šaltinis
- Eurostat (European Commission) — Imports of oil and petroleum products by partner country - monthly data
- Laikotarpis
- Mėnesiniai duomenys; laikotarpis: 2023 m. rugpjūtis – 2026 m. birželis; paskutinis mėnuo, už kurį duomenis pateikė visos ES valstybės narės: 2026 m. birželis
- Metodas
- Kaip gaunamas šis skaičius (anglų kalba)
- Atsisiųsti
- Atsisiųsti CSV
- Duomenų rinkinio kodas
- nrg_ti_oilmLicencija: Commission Decision 2011/833/EU - reuse authorised with attribution
- Atnaujinta
- 2026 m. rugsėjo 26 d.
- Patikimumas
- Oficialus: duomenis pateikė statistikos institucija.
Pagrindas: energetikos statistika. Visi kiekiai pateikti pagal energetikos statistiką – taip, kaip kiekviena ES valstybė narė nurodo savo importą Eurostatui (duomenų rinkinys nrg_ti_oilm): žalia nafta – pagal šalį, kurioje ji išgauta, naftos produktai – pagal šalį, iš kurios jie paskutinį kartą išsiųsti; tai gali būti prekybos centras, o ne šalis, kurioje jie perdirbti. „ES importas“ – tai suma to, ką valstybės narės nurodė importavusios iš visur, įskaitant viena iš kitos, ir dalis, kurios jos nepriskyrė jokiai šaliai.
Mėnuo (2026 m. liepa) dar nenaudojamas: naftos produktų importo duomenis už jį pateikė tik dalis valstybių narių (7 iš 27).
Stebimos septynios produktų grupės; bitumas, tepalai ir kiti produktai neįkeliami.
- Kiekiai – tai ES valstybių narių pateiktas importas (Eurostato nrg_ti_oilm, pagal energetikos statistiką): žalia nafta – pagal šalį, kurioje ji išgauta, naftos produktai – pagal šalį, iš kurios jie paskutinį kartą išsiųsti; tai gali būti prekybos centras, o ne šalis, kurioje jie perdirbti. Tai nėra pačios šalies partnerės eksporto statistika, o valstybė narė, kuri šalies partnerės nenurodė, nepateikė nulio.
- „ES importas“ – tai valstybių narių pateikto importo suma (valstybių narių skaičius: 27), įskaitant importą viena iš kitos; tai nėra ES išorės prekyba.
- Naftos produktai apima septynias grupes (SND, pirminis benzinas, benzinas, reaktyviniai degalai, kelių transporto dyzelinas, krosnių kuras ir kitas gazolis, mazutas). Kiti produktai, pavyzdžiui, bitumas ir tepalai, neįkelti.
Lenkija: šios šalies žalia nafta ES degaluose
ĮvertintaPagal mūsų įvertį (2026 m. birželis) šios šalies (Lenkija) žalios naftos dalis kiekvienos šalies pradinėje degalų (kelių transporto dyzelinas) žalioje naftoje didžiausia šiose šalyse: Čekija (mažiau nei 1 %), Slovakija (mažiau nei 1 %) ir Vengrija (mažiau nei 1 %). Tai įvertis, sudarytas pagal prekybos ir naftos perdirbimo gamyklų statistiką, o ne pateiktas skaičius.
Dalis: įvertinta kiekvienos ES šalies degalų pradinės žalios naftos dalis, kurios kilmės šalis – Lenkija. Visos juostos turi vieną skalę. Neatsekama: tos šalies degalų dalis, kurių pradinės žalios naftos neįmanoma atsekti iki jokios kilmės šalies.
Kelių transporto dyzelinas
| ES šalis | Dalis (juosta) | Dalis | Neatsekama |
|---|---|---|---|
| Čekija | <1 % | 4 % | |
| Slovakija | <1 % | 30 % | |
| Vengrija | <1 % | 36 % | |
| Austrija | <1 % | 10 % | |
| Lenkija | <1 % | 15 % | |
| Vokietija | <1 % | 7 % |
Šaltinis ir metodas
- Šaltinis
- Eurostat — Imports of oil and petroleum products by partner country, monthly data (refined products)
- Laikotarpis
- 2026 m. birželis
- Metodas
- Kaip gaunamas šis skaičius (anglų kalba)
- Duomenų rinkinio kodas
- nrg_ti_oilmLicencija: Commission Decision 2011/833/EU - reuse authorised provided the source is acknowledged
- Atnaujinta
- 2026 m. rugsėjo 26 d.
- Patikimumas
- Žemas.
Įvertinta degalų tiekimo grandinės atsekimo vienu žingsniu atgal metodu: laikoma, kad eksportuojamas kiekis išvežamas tokiomis pačiomis proporcijomis kaip tiekimas, o kiekvienos šalies naftos perdirbimo gamyklos perdirba žalią naftą pagal tos šalies žalios naftos importo struktūrą. Metodo versija: 1.5. Skaičiavimas: lookthrough_v1 (1.5).
Šiam skyriui CSV failo nėra: tai mūsų įvertis, kurį API teikia kartu su metodu.
- „Žalia nafta ES degaluose“ yra įvertis (atsekimas vienu žingsniu atgal, docs/HORMUZ_METHOD.md, skirsnis 8), o ne pateiktas skaičius.
Maršrutas Hormūzo sąsiaurio atžvilgiu
Oficialūs duomenysVisi šaltiniuose nurodyti šios šalies (Lenkija) žalios naftos ir naftos produktų eksporto punktai yra už Persijos įlankos ribų: jokiam kroviniui nereikia plaukti per Hormūzo sąsiaurį.
Turimi eksporto punktai: Lenkija (2)
| Eksporto punktas | Vandens telkinys | Krovinys | Maršrutas Hormūzo atžvilgiu |
|---|---|---|---|
| Naftoport crude oil terminal, Port of Gdansk | Baltijos jūra | žalia nafta ir produktai | Už Persijos įlankos ribų: per Hormūzą plaukti nereikia |
| ORLEN Petrobaltic onshore base and transshipment quay, Gdansk (B3/B8 Baltic licences) | Baltijos jūra | žalia nafta | Už Persijos įlankos ribų: per Hormūzą plaukti nereikia |
Šaltinis ir metodas
- Šaltinis
- EIA, TEA ir terminalų operatoriai (šaltinis nurodytas kiekvienoje eilutėje) — Fuel Origin: maršrutų klasifikacija Hormūzo sąsiaurio atžvilgiu ir šalių apatinės bei viršutinės ribos, metodika v1.0 (data/reference/hormuz_route_classification_v1.csv, hormuz_country_summary_v1.csv)
- Metodas
- Kaip gaunamas šis skaičius (anglų kalba)
- Duomenų rinkinio kodas
- hormuz_v1Licencija: Kiekvienai eilutei atskirai: kiekvienoje eilutėje nurodytas viešas puslapis, kuriuo grindžiama geografija.
- Atnaujinta
- 2026 m. rugsėjo 23 d.
- Patikimumas
- Aukštas. Kai šalis krauna naftą abiejose sąsiaurio pusėse, pasiskirstymas neskelbiamas: nurodomas tik intervalas.
Žalia nafta ir produktai: All cited export points lie outside the Persian Gulf: Naftoport and the ORLEN Petrobaltic quay in the Port of Gdansk on the Baltic Sea. The Strait of Hormuz is the sole outlet of the Persian Gulf, so the Hormuz-requiring share is 0 by geographic construction, not by estimate. Naftoport is the clearest genuine crude re-export loading point among the EU partners: it states it loads Aframax, Suezmax and VLCC tankers with crude for transit to Western Europe, the USA and the Far East. The literal phrase 'Baltic Sea' is cited only by Wikipedia and is flagged. CONSIGNMENT-basis caveat: on a customs (consignment) basis this partner may carry crude of other physical origin. It is still recorded as 0 because the ORIGIN-basis series (Eurostat nrg_ti_oilm) attributes such re-exports to the producing country, and on that basis this partner appears only as a producer. See data/reference/REFERENCE_DATA_SOURCES.md section 'v1 extension 2026-09-22'. (anglų kalba) Cituojama: naftoport.pl, portgdansk.pl, petrobaltic.orlen.pl. Metodo versija: 1.0.
- Naftoport crude oil terminal, Port of Gdansk: naftoport.pl, portgdansk.pl, pern.pl, en.wikipedia.org
- ORLEN Petrobaltic onshore base and transshipment quay, Gdansk (B3/B8 Baltic licences): petrobaltic.orlen.pl, en.wikipedia.org
Šiam skyriui CSV failo nėra: maršrutų klasės yra cituojami orientaciniai duomenys.
- Maršrutas Hormūzo atžvilgiu apibūdina, kur šalis partnerė krauna naftą, pagal orientacinius duomenis su šaltinių nuorodomis. Kai ji krauna ir Persijos įlankoje, ir už jos ribų, pasiskirstymas nežinomas ir pateikiamas tik intervalas.