Tiekėjas ES
Egiptas
Egiptas, 2026 m. birželis: į ES šalis patiekta 86 kt žalios naftos (0,2 % ES žalios naftos importo), visa į šią šalį: Italija.
Egiptas, 2026 m. birželis: į ES šalis patiekta 243 kt naftos produktų (1,3 % ES importo iš septynių mūsų stebimų naftos produktų grupių), daugiausia į šias šalis: Prancūzija, Slovėnija ir Italija.
Daugiau apie šalį: Egiptas
Žalia nafta į ES šalis
ApskaičiuotaTūkstančiai tonų per mėnesį pagal ES šalį, kuri nurodė importą.
- Italija
- Graikija
- Vokietija
- Ispanija
- Prancūzija
| ES šalis | Kiekis | Dalis šalies žalios naftos importe |
|---|---|---|
| Italija | 86 kt | 1,8 % |
Šaltinis ir metodas
- Šaltinis
- Eurostat (European Commission) — Imports of oil and petroleum products by partner country - monthly data
- Laikotarpis
- Mėnesiniai duomenys; laikotarpis: 2023 m. rugpjūtis – 2026 m. birželis; paskutinis mėnuo, už kurį duomenis pateikė visos ES valstybės narės: 2026 m. birželis
- Metodas
- Kaip gaunamas šis skaičius (anglų kalba)
- Atsisiųsti
- Atsisiųsti CSV
- Duomenų rinkinio kodas
- nrg_ti_oilmLicencija: Commission Decision 2011/833/EU - reuse authorised with attribution
- Atnaujinta
- 2026 m. rugsėjo 26 d.
- Patikimumas
- Oficialus: duomenis pateikė statistikos institucija.
Pagrindas: energetikos statistika. Visi kiekiai pateikti pagal energetikos statistiką – taip, kaip kiekviena ES valstybė narė nurodo savo importą Eurostatui (duomenų rinkinys nrg_ti_oilm): žalia nafta – pagal šalį, kurioje ji išgauta, naftos produktai – pagal šalį, iš kurios jie paskutinį kartą išsiųsti; tai gali būti prekybos centras, o ne šalis, kurioje jie perdirbti. „ES importas“ – tai suma to, ką valstybės narės nurodė importavusios iš visur, įskaitant viena iš kitos, ir dalis, kurios jos nepriskyrė jokiai šaliai.
Mėnuo (2026 m. liepa) dar nenaudojamas: žalios naftos importo duomenis už jį pateikė tik dalis valstybių narių (7 iš 27).
- Kiekiai – tai ES valstybių narių pateiktas importas (Eurostato nrg_ti_oilm, pagal energetikos statistiką): žalia nafta – pagal šalį, kurioje ji išgauta, naftos produktai – pagal šalį, iš kurios jie paskutinį kartą išsiųsti; tai gali būti prekybos centras, o ne šalis, kurioje jie perdirbti. Tai nėra pačios šalies partnerės eksporto statistika, o valstybė narė, kuri šalies partnerės nenurodė, nepateikė nulio.
- „ES importas“ – tai valstybių narių pateikto importo suma (valstybių narių skaičius: 27), įskaitant importą viena iš kitos; tai nėra ES išorės prekyba.
Naftos produktai į ES šalis
ApskaičiuotaDidžiausios grupės: kelių transporto dyzelinas (161 kt), pirminis benzinas (36 kt) ir reaktyviniai degalai (30 kt).
Tūkstančiai tonų per mėnesį pagal produktą.
- Kelių transporto dyzelinas
- Pirminis benzinas
- Reaktyviniai degalai
- SND
- Krosnių kuras ir kitas gazolis
- Mazutas
- Kiti produktai
| Produktas | Kiekis į ES | Dalis ES šio produkto importe |
|---|---|---|
| Kelių transporto dyzelinas | 161 kt | 2,5 % |
| Pirminis benzinas | 36 kt | 1,6 % |
| Reaktyviniai degalai | 30 kt | 1,1 % |
| SND | 14 kt | 1,0 % |
| Krosnių kuras ir kitas gazolis | 2,0 kt | 0,2 % |
| Mazutas | nepateikta | nepateikta |
| Benzinas | nepateikta | nepateikta |
Šaltinis ir metodas
- Šaltinis
- Eurostat (European Commission) — Imports of oil and petroleum products by partner country - monthly data
- Laikotarpis
- Mėnesiniai duomenys; laikotarpis: 2023 m. rugpjūtis – 2026 m. birželis; paskutinis mėnuo, už kurį duomenis pateikė visos ES valstybės narės: 2026 m. birželis
- Metodas
- Kaip gaunamas šis skaičius (anglų kalba)
- Atsisiųsti
- Atsisiųsti CSV
- Duomenų rinkinio kodas
- nrg_ti_oilmLicencija: Commission Decision 2011/833/EU - reuse authorised with attribution
- Atnaujinta
- 2026 m. rugsėjo 26 d.
- Patikimumas
- Oficialus: duomenis pateikė statistikos institucija.
Pagrindas: energetikos statistika. Visi kiekiai pateikti pagal energetikos statistiką – taip, kaip kiekviena ES valstybė narė nurodo savo importą Eurostatui (duomenų rinkinys nrg_ti_oilm): žalia nafta – pagal šalį, kurioje ji išgauta, naftos produktai – pagal šalį, iš kurios jie paskutinį kartą išsiųsti; tai gali būti prekybos centras, o ne šalis, kurioje jie perdirbti. „ES importas“ – tai suma to, ką valstybės narės nurodė importavusios iš visur, įskaitant viena iš kitos, ir dalis, kurios jos nepriskyrė jokiai šaliai.
Mėnuo (2026 m. liepa) dar nenaudojamas: naftos produktų importo duomenis už jį pateikė tik dalis valstybių narių (7 iš 27).
Stebimos septynios produktų grupės; bitumas, tepalai ir kiti produktai neįkeliami.
- Kiekiai – tai ES valstybių narių pateiktas importas (Eurostato nrg_ti_oilm, pagal energetikos statistiką): žalia nafta – pagal šalį, kurioje ji išgauta, naftos produktai – pagal šalį, iš kurios jie paskutinį kartą išsiųsti; tai gali būti prekybos centras, o ne šalis, kurioje jie perdirbti. Tai nėra pačios šalies partnerės eksporto statistika, o valstybė narė, kuri šalies partnerės nenurodė, nepateikė nulio.
- „ES importas“ – tai valstybių narių pateikto importo suma (valstybių narių skaičius: 27), įskaitant importą viena iš kitos; tai nėra ES išorės prekyba.
- Naftos produktai apima septynias grupes (SND, pirminis benzinas, benzinas, reaktyviniai degalai, kelių transporto dyzelinas, krosnių kuras ir kitas gazolis, mazutas). Kiti produktai, pavyzdžiui, bitumas ir tepalai, neįkelti.
Egiptas: šios šalies žalia nafta ES degaluose
ĮvertintaPagal mūsų įvertį (2026 m. birželis) šios šalies (Egiptas) žalios naftos dalis kiekvienos šalies pradinėje degalų (kelių transporto dyzelinas) žalioje naftoje didžiausia šiose šalyse: Graikija (2 %), Italija (1 %) ir Kipras (1 %). Tai įvertis, sudarytas pagal prekybos ir naftos perdirbimo gamyklų statistiką, o ne pateiktas skaičius.
Dalis: įvertinta kiekvienos ES šalies degalų pradinės žalios naftos dalis, kurios kilmės šalis – Egiptas. Visos juostos turi vieną skalę. Neatsekama: tos šalies degalų dalis, kurių pradinės žalios naftos neįmanoma atsekti iki jokios kilmės šalies.
Kelių transporto dyzelinas
| ES šalis | Dalis (juosta) | Dalis | Neatsekama |
|---|---|---|---|
| Graikija | 2 % | 2 % | |
| Italija | 1 % | 15 % | |
| Kipras | 1 % | 64 % | |
| Kroatija | 1 % | 34 % | |
| Slovėnija | 1 % | 69 % | |
| Vokietija | 1 % | 7 % | |
| Austrija | <1 % | 10 % | |
| Čekija | <1 % | 4 % |
Šaltinis ir metodas
- Šaltinis
- Eurostat — Imports of oil and petroleum products by partner country, monthly data (refined products)
- Laikotarpis
- 2026 m. birželis
- Metodas
- Kaip gaunamas šis skaičius (anglų kalba)
- Duomenų rinkinio kodas
- nrg_ti_oilmLicencija: Commission Decision 2011/833/EU - reuse authorised provided the source is acknowledged
- Atnaujinta
- 2026 m. rugsėjo 26 d.
- Patikimumas
- Vidutinis.
Įvertinta degalų tiekimo grandinės atsekimo vienu žingsniu atgal metodu: laikoma, kad eksportuojamas kiekis išvežamas tokiomis pačiomis proporcijomis kaip tiekimas, o kiekvienos šalies naftos perdirbimo gamyklos perdirba žalią naftą pagal tos šalies žalios naftos importo struktūrą. Metodo versija: 1.5. Skaičiavimas: lookthrough_v1 (1.5).
Šiam skyriui CSV failo nėra: tai mūsų įvertis, kurį API teikia kartu su metodu.
- „Žalia nafta ES degaluose“ yra įvertis (atsekimas vienu žingsniu atgal, docs/HORMUZ_METHOD.md, skirsnis 8), o ne pateiktas skaičius.
Maršrutas Hormūzo sąsiaurio atžvilgiu
ApskaičiuotaŽalia nafta
Dalis per Hormūzo sąsiaurį: Iki 100 % · Abu maršrutai; pasiskirstymas nežinomas
Egiptas: žalia nafta kraunama ir Persijos įlankoje, ir už jos ribų, o nė vienas cituojamas šaltinis pasiskirstymo nenurodo. Per Hormūzo sąsiaurį plaukianti dalis žinoma tik kaip intervalas (iki 100 %); pasiskirstymas nežinomas, vidurio taško nepateikiame.
Naftos produktai
Dalis per Hormūzo sąsiaurį: Iki 100 % · Nežinoma
Kur kraunami šios šalies (Egiptas) naftos produktai, cituojamu šaltiniu nenustatyta: per Hormūzo sąsiaurį plaukianti dalis žinoma tik kaip intervalas (iki 100 %). Vidurio taško nepateikiame.
Turimi eksporto punktai: Egiptas (3)
| Eksporto punktas | Vandens telkinys | Krovinys | Maršrutas Hormūzo atžvilgiu |
|---|---|---|---|
| Ayn Suknah (Ain Sukhna) terminal (Red Sea end of the SUMED pipeline) | Raudonoji jūra | žalia nafta | Už Persijos įlankos ribų: per Hormūzą plaukti nereikia |
| Ras Shukheir crude and LPG loading terminal | Sueco įlanka | žalia nafta ir produktai | Už Persijos įlankos ribų: per Hormūzą plaukti nereikia |
| Sidi Kerir terminal (Mediterranean outlet of the SUMED / Suez-Mediterranean pipeline) | Viduržemio jūra | žalia nafta | Nežinoma |
Šaltinis ir metodas
- Šaltinis
- EIA, TEA ir terminalų operatoriai (šaltinis nurodytas kiekvienoje eilutėje) — Fuel Origin: maršrutų klasifikacija Hormūzo sąsiaurio atžvilgiu ir šalių apatinės bei viršutinės ribos, metodika v1.0 (data/reference/hormuz_route_classification_v1.csv, hormuz_country_summary_v1.csv)
- Metodas
- Kaip gaunamas šis skaičius (anglų kalba)
- Duomenų rinkinio kodas
- hormuz_v1Licencija: Kiekvienai eilutei atskirai: kiekvienoje eilutėje nurodytas viešas puslapis, kuriuo grindžiama geografija.
- Atnaujinta
- 2026 m. rugsėjo 23 d.
- Patikimumas
- Žemas. Kai šalis krauna naftą abiejose sąsiaurio pusėse, pasiskirstymas neskelbiamas: nurodomas tik intervalas.
Žalia nafta: UNKNOWN: consignment hub; physical origin not determinable from trade partner. Egypt's own export points are outside the Persian Gulf (Ayn Suknah on the Red Sea, Ras Shukheir on the Gulf of Suez, Sidi Kerir on the Mediterranean), so Egyptian crude requires 0. But Egypt is the land bridge for Gulf crude: EIA states the SUMED pipeline moves crude between Ain Sukhna and Sidi Kerir at 2.5 million b/d, that the Suez Canal and SUMED are strategic routes for Persian Gulf crude oil, and that Persian Gulf exports accounted for 85% of Suez Canal northbound traffic. Barrels that reached Ain Sukhna from in-Gulf terminals DID transit Hormuz; Saudi barrels loaded at Yanbu on the Red Sea did not. No opened source quantifies the split, so the bound is the uninformative [0, 1] rather than an assumed zero. (anglų kalba) Cituojama: eia.gov, eia.gov, eia.gov. Metodo versija: 1.0.
Naftos produktai: UNKNOWN: no terminal is cited as a product export point. The only product-capable cited outlet(s) - Ras Shukheir crude and LPG loading terminal - are commodity BOTH rows cited for their crude role, which does not establish this country's product export set. The bound stays the uninformative [0, 1]. The crude bound for this country is NOT carried over: docs/HORMUZ_METHOD.md D2 states that a product's origin is where it was refined and loaded, which is a different set of terminals from the crude ones. (anglų kalba) Cituojama: kadmar.com, shipnext.com. Metodo versija: 1.0.
- Ayn Suknah (Ain Sukhna) terminal (Red Sea end of the SUMED pipeline): eia.gov, eia.gov
- Ras Shukheir crude and LPG loading terminal: shipnext.com, kadmar.com
- Sidi Kerir terminal (Mediterranean outlet of the SUMED / Suez-Mediterranean pipeline): eia.gov, eia.gov, eia.gov, sumed.org
Šiam skyriui CSV failo nėra: maršrutų klasės yra cituojami orientaciniai duomenys.
- Maršrutas Hormūzo atžvilgiu apibūdina, kur šalis partnerė krauna naftą, pagal orientacinius duomenis su šaltinių nuorodomis. Kai ji krauna ir Persijos įlankoje, ir už jos ribų, pasiskirstymas nežinomas ir pateikiamas tik intervalas.